- driežlė
- 1 driežlė̃ sf. (4) Š, Btg 1. žr. driežas: Rado ko bijot – driežlė̃s Srv. Pilnas rūsys driežlių̃ Grž. Gandras gaudė varles, driežles rš. Bijoti niekam nieko nedarančios driežlelės, pelių ir daugybės kitų gyvulėlių – tai jau per daug kvaila Pč. ^ Bijo kaip driežlė̃ saulės Ps. 2. P žr. driežlielė: Driežlė̃s dulkių ažbarstyk ar nors lapais ažklok Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.